Ši mugė, pirmą kartą atgaivinta 2009 m., buvo visus metus trukusio projekto „Vilniaus amatų paveldas“ dalis. Organizuojant amatų edukacinius renginius ir rengiant Baltramiejaus mugę, pasirodė nepaprastai aktualu ir prasminga Vilniuje pristatyti seną amato tradiciją, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestietiškos kultūros išraišką. Senosios amatų cechų tradicijos gaivinimas Vilniuje yra aktualus vystant kultūrinį turizmą, o taip pat siekiant pristatyti Vilnių kaip senas Europos tradicijas turintį miestą, - ne tik svečiams, bet ir patiems vilniečiams ir Lietuvos piliečiams - priminti kelis šimtmečius veikusių amatininkų reikšmę ir įtaką miesto gyvenimui, taip pat leisti iš arti pažinti ir patirti skirtingų (dažnai jau nykstančių) amatų procesų subtilybes.

1495 m. Šv. Baltramiejaus dienos (rugpjūčio 24–tosios) išvakarėse Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo Vilniaus cecho statutą. Valdovo privilegija buvo suteikta auksakaliams. Nuo tada rugpjūčio 24–toji Vilniaus amatininkams tapo atmintina diena: svarbiausios cechų iškilmės vykdavo būtent per Šv. Baltramiejų. Tai ir tapo svarbia prielaida toliau vystyti ir gaivinti amatininkų globėju vadintino Šv. Baltramiejaus vardo mugę.

Šių metų Baltramiejaus mugė prasidės iškilminga amatininkų eisena su Vilniaus cechų amatininkų vėliavomis, gaivinant Vilniaus elgetų, muzikantų cechų tradiciją, organizuojant žaidimus, mini spektaklius. Mugės metu, remiantis senosiomis technologijomis, bus pristatomi vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatai, menai ir cechų tradicijos. Į organizuojamą mugę siekiama pritraukti tautinių mažumų atstovus ir taip atskleisti Vilniaus miesto ir senųjų Vilniaus amatų istorinį daugiakultūriškumą.

Keletas nuotraukose užfiksuotų renginio akimirkų:

Nuotraukų autoriai: Marija Karaliūtė ir Kazimieras Barišauskas